- stebėtinas
- stebė́tinas, -a adj. (1) Rtr, FT; M, L, Š keliantis nuostabą savo ypatybėmis (gražumu, didumu, keistumu ir pan.): Stebėtinas daiktas bus toks, kuriuo reikia žmogui stebėtis K.Būg. Taip pat pasakys bet kas, kam teks pamatyti šis stebėtinas pasaulis Vaižg. Jūs turite stebėtinos energijos J.Gruš. Nuo tos viršūnėlės matyti užburti pasauliai, tokie puikūs, stebėtini, jog apie juos niekas nė sapne nesapnavo, nei godele negodojo V.Krėv.
stebė́tina n.: Nestebėtina, kad jis pradėjo baisiai jų nekęsti J.Bil. stebė́tinai adv.; SD447, Sut, N: Aš niekuomet nebuvau matęs taip stebėtinai švarių lauko kelių J.Avyž.
Dictionary of the Lithuanian Language.